Kilmė: Šiaurės Rusija ir Sibiras

Patronatas: Nordic Kennel Union (NKU)

Dabartinio standarto išleidimo data: 1997-07-22

paskirtis: kinkinių šuo ir šuo kompanjonas

FCI klasifikacija: 5 grupė – špicai ir primityvieji šunys

1 sekcija – šiauriniai kinkinių šunys be darbinių bandymų

Trumpa istorinė apžvalga:

samojedų pavadinimas kilo iš samojedų genčių, gyvenusių Šiaurės Rusijoje, pavadinimo. Pietinėse vietovės dalyse gyvenančios gentys laikė baltus, juodus ir rudai margus šunis elnių ganymui. Šiaurinėje dalyje gentys augino šunis, kurie buvo balti ir itin švelnaus temperamento, jie buvo naudojami kinkiniams tempti ir padėjo medžioti. Samojedų šunys gyveno kartu su šeimininkais ir netgi miegojo su žmonėmis juos šildydami.

Anglų zoologas Ernestas Kilburnas Scottas praleido tris mėnesius su samojedų gentimis 1889 m. Grįždamas į Angliją jis parsivežė baltai rudą šuniuką, vardu Sabarka. Vėliau iš vakarinės Uralo dalies jis parsivežė kreminės spalvos kalę, kurią pavadino Whitey  Petchora ir sniego baltumo patiną, Musti, iš Sibiro. Šie šunys ir šunys, parsivežti tyrinėtojų, buvo samojedų veislės pradininkai. Pirmas samojedų veislės standartas buvo parašytas Anglijoje 1909 metais.

Bendra išvaizda:

vidutinio dydžio elegantiškas baltas arktinis špicas. Jo išvaizda spinduliuoja jėga, ištverme, žavesiu, grakštumu, išdidumu ir pasitikėjimu savimi. Snukučio išraiška, vadinama „samojedo šypsena“, atsiranda dėl akių formos bei jų vietos ir šiek tiek lenktų į viršų burnos kampučių kombinacijos.

Svarbios proporcijos: kūno ilgis yra 5 % didesnis nei keteros aukštis. Kūno plotis yra truputį mažiau nei pusė keteros aukščio. Snukis yra apytiksliai tokio pat ilgio kaip ir kaukolė.

Elegesys ir temperamentas: draugiškas, atviras, budrus ir gyvybingas. Silpnas medžioklės instinktas. Jokiu būdu ne bailus ar agresyvus. Labai socialus ir draugiškas, netinkamas namų apsaugai.

Galva: masyvi, pleišto formos.

Viršugalvis: kaukolė žiūrint iš priekio ir profilio tik truputį iškili. Plačiausia pakaušio vieta – tarp ausų. Neryškiai matoma vaga tarp akių. Stop’as aiškiai matomas, bet ne per daug ryškus.

Snukio sritis: nosis gerai išsivysčiusi, pageidautina juoda. Tam tikrais metų periodais gali atsirasti vadinama “žieminė nosis”, tačiau visada yra privalomas juodas pigmentas apie nosies pakraščius. Snukis galingas ir masyvus, panašaus ilgio kaip ir kaukolė, pamažu smailėjanti link nosies, tačiau ne per smaila, bet ir ne kvadratinė. Nosikaulis turi būti tiesus. Lūpos standžios, prigludusios ir juodos. Šiek tiek lenkti į viršų burnos kampučiai suteikia vadinamosios „samojedo šypsenos“ įspūdį. Normalus ir pilnas žirklinis sąkandis. Stiprūs dantys ir žandikauliai. Akys tamsiai rudos spalvos, migdolo formos, šiek tiek įkypos, gana platus tarpas tarp akių. Žvilgsnis „besišypsantis“, meilus, budrus ir protingas. Akių apvadai juodi. Ausys stačios, nedidelės, bet standžios, trikampės ir truputį apvalėjančiais galiukais. Ausys judrios, aukštai ir gana plačiai įstatytos.

Kaklas: stiprus, vidutinio ilgio, gerai išreikštas.

Kūnas: truputį ilgesnis nei ūgis ties ketera, masyvus ir kompaktiškas, tačiau subtilus. Ketera/gogas: gerai išreikšta. Nugara: vidutinio ilgio, raumeninga ir tiesi, patelių nugara kiek ilgesnė nei patinų. Strėnos: trumpos, labai stiprios ir išreikštos. Užpakalinė dalis/pasturgalis: pilnas, stiprus, raumeningas ir truputį nuožulnėjantis. Krūtinė: plati, gili ir ilga, beveik iki alkūnių. Gerai išsivystę šonkauliai. Pilvas įtrauktas.

Uodega: gana aukštai įstatyta. Kai šuo budrus, uodega užriesta ant nugaros arba ant nugaros į šoną, tačiau jei šuo atsipalaidavęs, gali būti nukarusi ir turi siekti pentinus.

Galūnės: priekinės kojos raumeningos, stiprūs kaulai, žiūrint iš priekio – tiesios ir lygiagrečios. Mentės ilgos, tvirtos ir nuožulnios. Žastas  nuožulnus ir prigludęs, maždaug tokio pat ilgio kaip ir petys. Alkūnės prigludusios prie kūno, riešas stiprus, bet lankstus, plaštakos šiek tiek nuožulnios, priekinių kojų pėdutės ovalios, su ilgais pirštais, lanksčios, pirštai išlenkti ir nesuspausti, elastingos pėdų pagalvėlės. Galinės kojos: žiūrint iš galo, tiesios ir lygiagrečios, labai stiprios ir raumeningos. Viršutinė šlaunies dalis  vidutinio ilgio, gana plati ir raumeninga. Keliai gerai išreikštais kampais, kulnai gana maži ir gerai išreikštais kampais. Padai trumpi, stiprūs, vertikalūs ir lygiagretūs. Galinės letenos tokios kaip ir priekinės. Penktieji pirštai turi būti pašalinti.

Judesys: turi sudaryti galingo, laisvo ir veržlaus judesio įspūdį, žingsniai ilgi. Judant risčia, priekinis žingsnis stiprus ir ilgas, galinis žingsnis galingas.

Kailis: gausus, storas, lankstus ir tankus poliarinis kailis. Samojedų kailis yra dvigubas, su trumpa, minkšta bei tankia pavilne ir ilgesniais išoriniais plaukais, išorinis sluoksnis yra tiesus ir šiurkštesnis. Aplink kaklą ir pečius kailis suformuoja „apykaklę“ ir gražiai įrėmina galvą (labiau išreikšta patinų). Galvos ir kojų priekio kailis yra trumpas ir švelnus. Ausų vidus gerai apžėlęs kailiu. Ant užpakalinių kojų šlaunų kailis suformuoja „kelnes“. Tarpupirščiai turi būti apžėlę, uodega tankiai apžėlusi ir puošni. Kalių kailis dažnai trumpesnis ir švelnesnis nei patinų. Teisingos tekstūros kailis visada turi specifinį sidabrinį žvilgesį.

Spalva: visiškai balta, kreminė arba balta su biskvito žymėmis (pagrindinė spalva turi būti balta su keliomis biskvito spalvos žymėmis). Neturi sudaryti švelniai rusvos spalvos įspūdžio.

Ūgis: idealus ūgis ties – ketera patinų 57 cm, kalių 53 cm (su ± 3 cm nuokrypiu).

Ydos: bet kokie nukrypimai nuo išvardytų punktų yra laikomi ydomis, ir jų dydis yra proporcingas nukrypimo laipsniui nuo standarto bei įtakai šuns sveikatai ir gerovei.

Matomos sudėjimo ydos:

• smulkūs kaulai;
• nevyriški patinai ir nemoteriškos patelės;
• nežirkliškas sąkandis;
• geltonos akys;
• minkštos ausys;
• platūs apvalūs šonkauliai;
• dvigubai susisukusi uodega;
• trumpos kojos;
• kreivos kojos (X formos arba išgaubtos);
• banguotas kailis, trumpas kailis, minkštas kailis ir/arba nukaręs kailis;
• nedraugiškas charakteris.

Didelės ydos:

• akivaizdus pigmento trūkumas apie lūpas ir akis.

Diskvalifikuotinos ydos

• agresyvumas arba baikštumas;
• akys mėlynos arba skirtingų spalvų;
• buldogiškas sąkandis arba neprikandimas;
• nulėpusios ausys;
• kitos spalvos, nei nurodyta standarte.

Bet kuris šuo, pasižymintis fizinėmis arba elgsenos anomalijomis yra diskvalifikuotinas.

* Patinai turi turėti dvi normaliai išsivysčiusias sėklides, visiškai nusileidusias į kapšelį.

FCI-Standard N°212 / 09. 01. 1999 / GB

Iš anglų k. išvertė Asta Skripkienė