Šuo – tai gyva būtybė, turinti rūšiai būdingus poreikius, kuriuos būtina tenkinti, jei norite turėti sveiką ir laimingą augintinį. Dažnai tik įsigiję gyvūną, žmonės suvokia, kad yra nepajėgūs juo tinkamai pasirūpinti. Niekada neskubėkite ir nepasiduokite emocijoms! Sprendimas įsigyti šunį turi būti priimtas atsakingai. Juk tai rimtas įsipareigojimas 10 – 15 metų. Prieš nuspręsdami įsigyti šunį, atsakykite sau į žemiau pateiktus klausimus.

Gyvenamoji aplinka

• Ar būste pakaks vietos gyvūnui?
• Jei būstą nuomojatės, ar jo savininkas neprieštaraus gyvūno laikymui?
• Jei turite mažų vaikų, ar skirsite laiko šuns auklėjimui, kad jis nekeltų pavojaus, ar vaikas neskriaus augintinio?
• Ar šeimoje nėra asmenų alergiškų gyvūnams?
• Jei jau turite augintinių – kaip jie reaguos į naująjį gyventoją?
• Taip pat pagalvokite, kas prižiūrės šunį išvykus iš namų ilgesniam laikui, jei negalėsite jo vežtis kartu?
• Ar planuojate permainas – būsto keitimą, kūdikio gimimą? Tokiu periodu patariame augintinio įsigijimą atidėti vėlesniam laikui.

Laikas ir finansinės išlaidos

• Ar Jūsų mėnesio pajamų biudžiate yra papildomų lėšų, kurias galite skirti šuns maistui? Šunims nepakanka tik stogo virš galvos! Vien 20 kilogramų sveriančio šuns maistas mėnesiui kainuoja apie 50 eurų. Prieš įsigydami augintinį gerai pasidomėkite, kiek papildomai dar teks išleisti kasmetiniams skiepams, kastracijai, ženklinimui, dresūrai, kailio priežiūrai, žaislams, voljerui ir kitiems dalykams, būtiniems šuns priežiūrai. Taip pat įvertinkite ir tai, kad šuo gali susirgti, susižeisti, todėl gali tekti patirti neplanuotų veterinarinių išlaidų.
• Ar kiekvieną rytą ir vakarą turite mažiausiai valandą laiko, kurią galėtumėte skirti šuns vedžiojimui? Jauniems ir aktyviems šunims dažnai reikia ir daug daugiau laiko, samojedams – taip pat. Pasivaikščiojimai skirti ne tik „gamtinio reikalo“ atlikimui. Jų metu šuo mankštinasi, jo psichika yra stimuliuojama kvapais, garsais, jis gali pabendrauti su kitais šunimis. Įvertinkite ir tai, kad reikės skirti laiko dresūrai, žaidimams, kailio priežiūrai. Tai būtina, jei norite sveiko ir laimingo šuns!
• Ar Jūsų darbo valandos nebus per ilgos šuniui palikti vieną namie? Šuo yra socialus gyvūnas, per mažai vedžiojamas ir paliekamas ilgas valandas namie jis gali pradėti loti, staugti ar kitaip triukšmauti, tuo trikdydamas kaimynų ar kitų aplinkinių ramybę. Taip pat iš nuobodulio šuo gali pradėti graužti Jūsų ar namų apyvokos daiktus. Todėl neturėtumėte ilgam palikti augintinio vieno namuose, o palikdami – užtikrinti gyvūno saugumą (paslėpti laidus; pasirūpinti, kad gyvūnas negraužtų rozečių ir jungiklių; šunys itin mėgsta atplyšusius tapetų, linoleumo kampus)

Jei norite samojedo, pagalvokite, ar tikrai esate pasiryžę:

• Skirti daug laiko šuns kailio priežiūrai. Samojedai turi daug kailio, jis yra tankus ir ganėtinai ilgas, todėl šiai veislei reikalinga kur kas didesnė kailio priežiūra, lyginant su kitų veislių šunimis.

• Nesierzinti dėl šuns plaukų. Šėrimosi laikotarpiu samojedai meta povilnę  itin stipriai, tačiau net ir samojedui nesišeriant, jo plaukų galima rasti visur: automobilyje, ant drabužių, maiste ir t.t.
• Praleisti daug laiko kartu su šunimi. Samojedai yra socialūs, gyvybingi, temperamentingi, bendraujantys šunys. Jie labai prieraišūs, todėl šiai veislei reikalingas nuolatinis bendravimas ir kontaktas su žmogumi.
• Būti visur ir visada sekiojamas. Samojedas nori nuolat būti šalia žmogaus ir veikti kartu su juo, todėl negavęs pakankamai dėmesio, įvairiais būdais reikalaus to. Samojedai gali būti itin įkyrūs siekdami savo tikslo.
• Nesitikėti, jog šuo jūsų visiškai klausys. Samojedai iš prigimties yra nepriklausomi, savarankiški ir labai smalsūs šunys. Dažnai jiems atsiranda įdomesiu dalykų, nei šeimininkas, todėl niekada negalite būti garantuoti, jog pašaukus samojedas iškart atbėgs pas jus. Dresūra situaciją gali gerokai palengvinti, tačiau problemos visiškai neišsprendžia.

• Susitaikyti su mintimi, jog namų inventorius nukentės. Ko gero nėra samojedo, kuris nebūtų bent šiek tiek nuniokojęs namų. Tinkamai neiškrauti samojedai tampa destruktyvūs, o paauglystės laikotarpiu net ir fizinis krūvis ne visada yra išeitis.
• Aktyviai leisti laisvalaikį ir bendrauti.  Ši veislė reikalauja didelės fizinės iškrovos. Pasivaikščiojimai turėtų būti itin aktyvūs, o geriausiai šuo išsikrauna paleistas nuo pavadėlio (ypač, kai kompanijoje yra daugiau šunų). Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, ar turėsite galimybę dažnoms išvykoms į gamtą, kur šuo gautų pakankamai laisvės ir erdvės iškrauti savo energiją.
• Kovoti su šuns įpročiu tempti. Samojedai – kinkinių šunys, todėl turi natūralų polinkį tempti. Dresūros ir ilgo bei sunkaus darbo pagalba galima pripratinti samojedą vaikščioti greta, tačiau kažkuo labai susidomėjęs (pavyzdžiui, kate, šunimi, žmogumi) samojedas gali staiga pamiršti tai, ko mokytas.

• Klausytis samojediško dainavimo. Nors samojedams nėra būdingas triukšmavimas, kai kurie jų gali būti tikri lojikai tam tikrose situacijose: žaisdami su kitu šunimi, važiuodami automobiliu, pasitikdami šeimininką ar tiesiog dairydamiesi pro langą. Paprastai šis įprotis pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje, todėl jį įmanoma pažaboti tinkamai dresuojant šunį. Visgi, kai kurie samojedai tiesiog nepažabojami, tad teks mėgautis jų „vokalo” įgūdžiais.
• Nesitikėti, kad samojedas bus sargas. Tai labai draugiški šunys, puikiai sutariantys ne tik su šeimos nariais, tačiau ir su visiškai svetimais žmonėmis ar kitais gyvūnais. Samojedas gali suloti, pranešdamas apie atvykėlius, tačiau tikrai nerodys agresijos ir negins namų – greičiau puls vizginti uodegą, meilintis ir laižyti jiems veidą.